Izoliacijos projektavimo taisymas

Šilta žiemą, vėsu vasarą

Pavasarį ir vasarą mus džiugina geri orai, lengvi ir laisvi drabužiai bei suvokimas, kad skirtingai, nei žiemą, už šildymą nereikia mokėti milžiniškų sąskaitų! Energijos išlaidos smarkiai apsunkina namų ūkio biudžetą, ypač būstuose vienai šeimai. Tačiau esama būdų, kad pasibaigus vasarai, šiluma iš namų neišnyktų. Tiesiog reikia apšiltinti namą.

Tinkamai apšiltinus pastato išorines sienas galima sutaupyti apie 30% šildymo išlaidų. Žiemą namas sulaikys šilumą, o per karščius viduje bus maloni vėsuma. Šiltindami namą, tuo pačiu galime atnaujinti ir jo išorę – terminės izoliacijos sluoksniai gali užmaskuoti sienų nelygumus ir įtrūkimus, o išorinis atmosferinių poveikių barjerą sudarantis pastato tinkas atrodys naujai. Taikydami šiltinimo sistemas, apsaugosite pastato konstrukcijas, nes nuo pokyčių apsaugoti elementai nebebus veikiami temperatūros svyravimų keliamų krūvių. Taip sustabdomi metalinių elementų (pvz. metalinių ankerių trisluoksnėse sienose) korozijos procesai. Nesant išorinio apšiltinimo, sienos drėksta ir netgi įšąla. Sudrėkusiose vietose kaupiasi stiprią alergiją keliantys pelėsiai ir grybeliai.

Kaip tai daroma?

Technologija yra paprasta. Išorinių sienų paviršiuje tvirtinamos izoliacinės plokštės, jos dengiamos apsauginiu sluoksniu su specialiu tinkleliu, vėliau padengiama dekoratyviniu tinku. Kyla šie klausimai: kokias izoliacines plokštes ir kokį tinką pasirinkti?

Kuo izoliuoti?

       Galima naudoti putų polistirolio arba mineralinės vatos plokštes. Kuo jos skiriasi?cersanit

Putų polistirolis nesugeria drėgmės ir jo termoizoliacinės savybės veikiant vandeniui išlieka stabilios. Polistirolio plokštės yra labiau mechaniškai atsparios, nei vata ir yra 10 kartų lengvesnės. Polistirolio plokštės yra maždaug 2 kartus pigesnės, jas žymiai lengviau apdoroti, dėl to darbo sąnaudos sumažėja apie 20-30%. Pastatų šiltinimo sistemą su polistiroliu Ceresit VWS galima naudoti ir naujų, ir senesnių pastatų šiltinimui. Šioje sistemoje numatytas plokščių klijavimas Ceresit CT 85 arba Ceresit CT 83 mišiniu. Apsauginis stiklo audinio tinklelis dengiamas su mišiniu Ceresit CT 85.
Vata yra atspari aukštai temperatūrai, jos pluoštas be pakitimų atlaiko 1000oC temperatūrą. Taip pat ji atspari daugumos cheminių medžiagų poveikiui. Vata leidžia kvėpuoti apšiltintoms sienoms, o tai turi didelės įtakos patalpų drėgnumo sąlygoms. Vatos pluoštinis sluoksnis užtikrina geras akustines izoliacines savybes. Apšiltinimo sistema naudojant mineralinę vatą Ceresit WM taikoma dideliu drėgnumu pasižymintiems objektams (visuomeninio maitinimo įstaigų virtuvėms, skalbykloms, vandens paruošimo stotims, automobilių plovykloms, pirtims ir pan.), didelio triukšmo aplinkoje esantiems pastatams bei visur, kur esama didelio gaisro pavojaus. Su mineraline vata patariame naudoti mišinį Ceresit CT 190

Šiluma ir išvaizda

Pastatą šiltiname ne tik dėl komforto patalpose ir mažesnių šildymo mokesčių. Ne mažiau svarbus rūpestis, kad namas po šiltinimo atrodytų gražiau nei anksčiau. Išorės estetikai svarbiausią reikšmę turi viršutinio sluoksnio danga – tinkas. Jau daugelį metų vartojami 2 tipų plonasluoksniai tinkai: mineraliniai ir sintetiniai.

Mineraliniai spalvoti tinkai

Tai dekoratyviniai plonasluoksniai tinkai, naudojami darbui pastatų viduje ir išorėje. Ceresit sistemose šie tinkai pavadinti Ceresit CT137 ir Ceresit CT 35. Šiais mineraliniais tinkais galima dengti betonines perdangas, tradicinius tinkus, gipsines pertvaras, drožlių ir gipso-kartono plokštes. Šie tinkai ypač gerai praleidžia drėgmę ir yra labai hidrofobiški (greitai atiduoda drėgmę). Šie tinkai atsparūs aukštai temperatūrai, todėl tinka daugiaaukščiams pastatams, kuriems taikomi padidinti atsparumo ugniai reikalavimai. Tinkai gaminami sausų mišinių pavidalu, statybos darbų vietoje maišomi su vandeniu. Mineralinis tinkas yra tipinė paviršių spalvinimo priemonė. Atsižvelgiant į galimybę dengti paviršius įvairaus intensyvumo spalva, tinkamai gaminami 6 pastelinių atspalvių bei baltos spalvos. Visuomet galima suteikti geidžiamą spalvą pvz. naudojant silikatinius dažus Ceresit CT 54.

Spalvoti akriliniai, silikatiniai ar silikoniniai tinkai

Šiems tinkams būdinga sintetinių polimerų bazė. Išskiriami šios rūšies tinkai: silikatiniai, silikoniniai ir akriliniai.
Akriliniai tinkai – Ceresit CT 60, CT 63 ir CT 64 pasižymi dideliu elastingumu, geru laidumu, labai mažu drėgmės sugėrimu, atsparumu teršalams bei atsparumu mechaniniams pažeidimams. Palyginti su mineraliniais tinkais, akrilinių tinkų laidumas garams yra žymiai mažesnis. Tinko struktūra yra uždara, o tai gerai saugo nuo atmosferinių poveikių. Akriliniu tinku padengtus pastatus galima plauti nedideliu spaudimu slėginiais vandens plovikliais.
Pagrindinis silikatinio tinko (Ceresit CT 72 ir CT 73) bruožas yra labai geras laidumas vandens garams ir didelis atsparumas šarminėms reakcijoms. Todėl šis tinkas yra labai atsparus mikroorganizmų poveikiui. Patariama jį naudoti didelio drėgnumo patalpoms, kur reikalaujama žemo pertvarų difuzinio atsparumo.
Silikoniniai tinkai Ceresit CT 74 ir CT 75 labai gerai praleidžia vandens garus ir yra labai hidrofobiški, t.y. sugeria mažai vandens. Pastato dažų danga ilgai išlieka ryški ir švari. Tinkui sudrėkus, jo paviršiuje vanduo kaupiasi rasos lašeliais. Šis efektas užtikrina pagrindo apsaugą ir sėkmingai mažina atmosferoje esančio purvo įsigėrimą į pastato paviršių.
Akriliniai, silikatiniai ir silikoniniai tinkai tiekiami kaip paruošta naudoti masė. Jais galima tinkuoti betonines perdangas, tradicinius tinkus, gipsines perdangas, drožlių bei gipso-kartono plokštes ir kt. Prieš dengiant tinku, pagrindą reikia gruntuoti specialiais gruntiniais dažais Ceresit CT 16, o prieš dengiant silikatiniu tinku – Ceresit CT 15.

Tinko faktūros

Tinko medžiagos pasirinkimą lemia ir galutinės paviršiaus išvaizdos reikalavimai. Didesnio ar mažesnio grūdėtumo tinkų paviršiaus faktūra atrodo raiškesnė arba švelnesnė, taip pat galima pasirikti specialų sprendimą. Pagal faktūros tipą, tinkai skirstomi į tris grupes.
Pirmąją grupę sudaro taip vadinami struktūriniai tinkai – tokie yra Ceresit CT 36, jie formuojami voleliu, mente arba kitokiais įrankiais, net ir šluotelėmis bei šlapiu skuduru. Atitinkamai įrankiui, galima suformuoti iškilesnį ar plokštesnį paviršių, rečiau arba tankiau išdėstytus grūdelius, žuvies žvynų, skritulių ir kitokio pavidalo faktūras.
Antrąją grupę sudaro taip vadinami brauktinės faktūros tinkai – Ceresit CT 63, CT 64, CT 35, CT 73 ir CT 75. Jų sudėtyje yra grūdelių, kurie įtrynimo metu tinko masėje įbrėžia medienos faktūrą primenančius raštus – apskritus, vertikalius, horizontalius – priklausomai nuo tinko apdorojimo krypties.
Trečioji grupė tai akmenukų tinkai Ceresit CT 60 ir CT 137. Juose esantys grūdeliai tarnauja ir raštų sudarymui, kaip ir braukiamų tinkų atveju. Mente įtrinant akmenukų tinką, išorinis produkto sluoksnis nusitrina ir atsiveria tanki akmens grūdelių mozaika.

Sistema – šventas reikalas

Daugiau nei vienos sistemos tinkų (ar daugiau nei vieno gamintojo produktų grupės) naudojimas atliekant šiltinimo darbus turi liūdnų pasekmių. Negalima naudoti buvusios šiltinimo sistemos medžiagų likučių. Tokia praktika, deja, pasitaiko dažnai, tačiau tai yra statybos taisyklių pažeidimas. Pirmiausia reikia atminti, kad apšiltinto namo išvaizda priklauso ne tik nuo mūsų estetinių užmanymų, bet ir nuo sistemos gamintojo reikalavimų laikymosi.